Ilgos kelionės automobiliu per visą žemyną – tai vienas iš tų gyvenimo malonumų, apie kuriuos kuriami filmai. Keliaudami automobiliais galime pasimėgauti laisve, dažnai keisti planus, patirti neplanuotų nuotykių, sutvirtinti ar sugriauti draugystę. Ir, aišku, išbandyti nemažai įdomių kelių. Dažnai mėgaujamės greitkelių suteikiamu patogumu, todėl šį pirmadienio vakarą siūlome paskaityti 10 įdomių faktų apie pasaulio greitkelius, kurių galbūt nežinojote.
Pirmieji greitkeliai
Greitkelį reikėtų apibrėžti kaip tiesų kelią be sankryžų, kuriuo gali važiuoti tik motorinės transporto priemonės. Pirmasis toks kelias užbaigtas 1911 metais JAV, Long Ailande (Long Island), Niujorko Valstijoje. Jį savo lėšomis pastatė Williamas Kissamas Vanderbiltas antrasis – garsių verslininkų dinastijos palikuonis ir automobilių sporto entuziastas. Long Island Motor Parkway kelias buvo mokamas, juo negalėjo važinėti arklių traukiami vežimai, o sankryžų buvo išvengta įrengiant viadukus. 1938 metais kelią parėmė Niujorko valstija, tuomet jis pranyko bendrame kelių tinkle. Visgi, kai kurios jo dalys yra išlikusios iki šių laikų, tik jau kaip kitų kelių atkarpos ar dviračių takai.
Hitleris tapo pagrindiniu Vokietijos autobanų plėtros veiksniu
Greitkelių tinklas Vokietijoje buvo sumanytas dar Veimaro respublikos laikais. Visgi, jam trūko lėšų, o ir politinės valios nebuvo pakankamai. Viskas staiga pasikeitė, kai į 1933 metais į valdžią žengė Hitleris. Jis entuziastingai pradėjo planuoti aukštos kokybės greitkelių tinklą, kuris, turėjo paskatinti ekonomikos vystymąsi. Jau 1936 metais greitkelio statybose tiesiogiai dirbo 130 tūkstančių darbininkų, dar 270 tūkstančių dirbo tiekimo grandinėje. Hitleris taip pat buvo suinteresuotas greitkelių statyba naujose teritorijose – po Austrijos anšliuso 1938 metais ten taip pat pradėtas statyti vokiško tipo greitkelis.
Autobanuose nėra greičio apribojimų?
Vokietija garsėja greitkeliais, kuriuose maksimalus greitis nėra ribojamas. Vienus tai žavi, o kitus – gąsdina. Ten, kur greitis nėra ribojamas, vairuotojai skatinami laikytis 130 km/h. Tai vadinama Richtgeschwindigkeittaisykle. Visgi, tai – tik patarimas. Pusė Vokietijos greitkelių greičio apribojimų iš tikrųjų neturi ir viršijant Richtgeschwindigkeit niekas nestabdys ir nenubaus. Visgi, yra priežasčių laikytis to 130 km/h – jei važiuojant didesniu greičiu įvyks nelaimė, vairuotojas neša didesnę atsakomybę – teismai į tai visuomet atsižvelgia.
Ilgiausias pasaulio greitkelis
Pagal Gineso rekordų knygą, ilgiausias pasaulio greitkelis yra Panamerikos plentas, kuris driekiasi nuo pat pietinio Pietų Amerikos krašto, iki šiaurinių Šiaurės Amerikos regionų. Šio kelio ilgis – 30 tūkstančių kilometrų. Visgi, jis nėra vientisas – Panamoje šį kelią per pusę kerta Darjeno sritis – kalnuota, miškinga vietovė, per kurią kelias neina. Kelionę tęsti tenka keltais.
Didžiausias pasaulio greitkelių tinklas
Kinija turi labiausiai išplėtotą greitkelių tinklą pasaulyje. Bendras jo ilgis – daugiau nei 123 tūkstančiai kilometrų, ir jis vis dar auga. Vėlgi – greitkeliai yra laikomi vienais pagrindinių ekonomikos variklių.
Greitkelis per pastatą
Ikeda maršrutas Japonijoje Osakos mieste driekiasi tiesiai per dangoraižį, vadinamą The Gate Tower. Toks netradicinis inžinerinis sprendimas priimtas dėl nesutarimo tarp žemės savininkų ir greitkelio statytojų. Greitkelis su jį dengiančiu tuneliu užima 5, 6 ir 7 aukštus 16 aukštų pastate – teigiama, kad greitkelis tuos aukštus nuomojasi, nors dangoraižio konstrukcijų net neliečia. Šiuose aukštuose nestoja liftas, neveikia jokios komercinės patalpos. Pastate neįmanoma girdėti ar jausti to, kad per jį juda automobiliai, o vairuotojai taip pat to nesureikšmina – tai tiesiog dar vienas tunelis.
Australijos greitkelis Nr. 1
Pirmasis Australijos greitkelis turi du svarbius titulus. Tai – vienintelis greitkelis, apjuosiantis visą žemyną. Tai taip pat ilgiausias valstybinis greitkelis pasaulyje – jo ilgis siekia 14,5 tūkstančius kilometrų. Šis kelių tinklas jungia visas žemyninės Australijos dalies valstijų sostines, kasdien juo pasinaudoja bent milijonas vairuotojų.
Kai kurie greitkeliai yra pritaikyti lėktuvams nusileisti
Tikriausiai esate girdėję apie atvejus, kuomet lėktuvai nusileidžia ant greitkelių. Dažniausiai tai įvyksta dėl nenumatytų aplinkybių. Visgi, pasaulyje yra gausybė greitkelių, kurie buvo suprojektuoti ir pastatyti taip, kad reikalui esant tarnautų kaip karinių oro pajėgų bazės. Šalia kelio įrengiamos lėktuvų statymo aikštelės, reikalui esant greitai išdygsta ir reikalingi pastatai. Tokios atkarpos ypač paplito Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ir Šaltojo karo metu. Daug jų buvo Vokietijoje, Lenkijoje, Švedijoje ir kitose šalyse. Kai kurios iš šių atkarpų vis dar yra kariniuose planuose ir būtų naudojamos.
Nuo tilto į tunelį
Eresūno tiltas jungia Daniją ir Švediją. 8 kilometrus traukiniai ir automobiliai rieda tiltu, o tuomet neria į 4 km ilgio tunelį. Eresūno tiltas yra ilgiausias automobilių ir traukinių tiltas Europoje ir yra svarbus Kopenhagos ir Malmės ekonomikai. Aišku, tunelis sudarė papildomas išlaidas, tačiau tik taip buvo galima išvengti ledo sankaupų ir kliūčių laivybai.
Didžiausias pasaulio kamštis
Kai kitą kartą skųsitės apie įstrigimą kamštyje, prisiminkite, kad Kinijoje 110-ame greitkelyje 2010 metais nusidriekė net 100 km ilgio spūstis. Kai kurie vairuotojai skundėsi joje praleidę net 5 dienas. Padėtis pagerėjo tik kinų valdžiai paprašius vežėjų rinktis kitus maršrutus ir leidus į Pekiną įvažiuoti didesniam sunkvežimių skaičiui.
Technologijos.lt
